Socialinis ir emocinis ugdymas: mokytojo perspektyva

 

Darbo autorė: Laura Danylienė – Vilniaus universiteto socialinių mokslų (edukologijos) magistrantė; VšĮ Pozityvaus ugdymo instituto projektų vadovė; 
Darbo vadovė: dr. VIta Venslovaitė – socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Vilniaus universi­teto Edukologijos katedros lektorė.

 

Šių metų birželio mėnesį edukologijos magistrantė Laura Danylienė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete apgynė savo mokslinį darbą ,,Socialinis ir emocinis ugdymas: mokytojo perspektyva”. Darbe išsamiai apžvelgti teoriniai socialinio ir emocinio ugdymo (toliau – SEU) bei emocinio intelekto aspektai: samprata, SEU metu ugdomos kompetencijos ir SEU Lietuvos švietimo dokumentuose bei SEU skirtos programos. Taip pat atlikus empirinį tyrimą, atskleista SEU reikšmė ir mokytojo vaidmuo, siekiant ugdyti socialinį ir emocinį ugdymą. Siekiant, kad atliekamo tyrimo metu būtų atskleisti požiūriai iš skirtingų perspektyvų dalis informantų (n=5) yra patys dalyvavę socialinio ir emocinio ugdymo programų mokymuose ir su jomis dirba, o kita dalis informantų (n=7) yra nedirbantys su šiomis programomis ir SEU mokymuose nedalyvavo.
Tyrimo išvadose L. Danylienė nurodo, kad mokslinėje literatūroje įvairūs mokslininkai SEU apibūdina kaip procesą, kurio metu ugdomos tam tikros žmogaus žinios, nuostatos bei gebėjimai, kitaip tariant socialinės ir emocinės kompetencijos:  savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykiai, atsakingų sprendimų priėmimas.
Emocinio intelekto sampratos analizė atskleidžia, kad mokslininkai šią sąvoką apibrėžiai skirtingai, todėl jis gali būti nagrinėjamas įvairiais aspektais, kadangi emocinis intelektas suvokiamas ir kaip įvairialypis kosntruktas, kurį galima išmatuoti bei yra siejamas su tam tikrais gebėjimas bei gali būti ugdomas ir keičiamas.
Analizuojant SEU aktualumą pastebėta, kad šio ugdymo dėka galima sukurti saugią aplinką, mažinti mokinių diskomfortą ir taip gerinti jų akademinius pasiekimus. Kadangi SEU yra ilgas ir nuoseklus procesas, jo sėkmei užtikrinti didelis vaidmuo tenka pedagogams, kadangi svarbesnės tampa ne jų dalykinės žinios, bet tai, kad patys mokytojai pasižymėtų socialinėmis ir emocinėmis kompetencijomis. Pedagoginės praktikos metu atlikto bandomo tyrimo rezultatų fragmentai taip pat patvirtina, kad SEU tampa efektyvus tokiu atveju, jeigu patiems pedagogams būdingas aukštas emocinis intelektas, jie palankiai vertina šį ugdymą procesą bei yra motyvuoti jį taikyti.
L. Danylienei atlikus empirinį tyrimą atskleisti šie pagrindiniai aspektai:

• SEU poreikis:

Abi informantų grupės naują pataisą LR švietimo įstatyme, kad padagogai ne rečiau kaip kartą per ketverius metus privalės tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje, vertina teigiamai kaip galimybę tobulėti, mokytis ir naujas žinias pritaikyti darbe (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23-1, 23-2 straipsniais įstatymas, 2016, p. 2).
Nedirbantys su SEU programomis pedagogai tikisi, kad dalyvaujant programose, tiek jiems patiems, tiek vaikams labiau pavyktų suvokti savo ir kitų emocijas, įgytų savitvardos gebėjimų, sumažėtų sunkumų tarpasmeninių santykių srityje, sustiprėtų vaikų savivertė, empatiškumas, pagerėtų ir akademiniai rezultatai.
Pedagogai, kurie dirba su SEU programomis, teigia, kad mokymų bei programų pasirinkimą lemia: mokyklos administracijos paskata, asmeninis suinteresuotumas, teigiama asmeninė patirtis, strategijos dalis, siekiant mokiniams teikti  pagalbą, mažinti patyčias, ugdyti reikiamus gebėjimu arba sistemingas perėjimas nuo vienos programos taikymo prie kitos.

• Požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą:

Abi informantų grupės teigia, kad ugdymo (-si) proceso metu tarp dalykinių žinių ugdymo bei SEU svarbus balansas; SEU proceso metu gerėja ir mokinių akademiniai rezultatai; SEU ugdymas turi būti svarbus ne tik mokykloje, bet ir šeimoje; pedagogui, kuris siekia, kad vaikai įgytų socialinių ir emocinių kompetencijų svarbu pačiam būti sektinu pavyzdžiu; mokytojai, kurie dirba pagal SEU principus, geba palaikyti gerus santykius ir su mokiniais, ir su tėvais, ir su kolegomis. 
Nedirbantys su SEU programomis pedagogai teigia, kad socialiniam ir emociniam ugdymui švietime yra skiriamas per mažas dėmesys; pedagogams svarbus nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas SEU srityje, nes tik įgijęs jas pats, galės perteikti ir mokiniams; dažnai metodai, kuriuos mokytojai jau taiko ir pagal juos dirba, jiems yra pristatomi kaip naujovė; pedagogai siekia mokiniams suteikti gerų emocijų ir pastebi, kad ugdytojas pats turi pasižymėti SEU komptencijomis; mokytojai, kurie dirba pagal SEU principus, pasižymi šiais bruožais: geba suprasti kitus, jų klasėje vaikai gerai jaučiasi, pasižymi pedagogine intuicija, apie tokius mokytojus teigiamai atsiliepia vaikai.
Pedagogai, kurie dirba su SEU programomis, teigia, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra jų strateginės veiklos sritis, o vykdymo sėkmė priklauso nuo pedagogų požiūrio; socialinės ir emocinės kompetencijos padeda tvardytis konfliktinėse situacijose, spręsti konfliktus tarp vaikų, būti empatiškiems; mokytojai, kurie dirba pagal SEU principus, pasižymi šiais bruožais: pasitikėjimu savimi ir vidine ramybe.

• Sunkumai įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą bei pasiūlymai proceso tobulinimui:

Abi informantų grupės įvardija šiuos galimus sunkumus dirbant su SEU: veiksmingų rezultatų nebūvimas dalyvaujant tik vaikams, bet neįsitraukiant tėvams, veiksniai, kurie gali lemti socialinio ir emocinio ugdymo sėkmę: programose pateiktos priemonės,  mokytojo asmenybė, vidinė motyvacija, gebėjimas įtraukti mokinius, paties pedagogo asmeninis reikšmingų pokyčių siekis, nuolatinis SEU kompetencijų tobulinimas ir žinių atnaujinimas, daugumos mokykloje dirbančių pedagogų dalyvavimas SEU mokymuose, įgyjant pakankamai žinių ir pasirengiant šio ugdymo plėtojimui bei asmenų iš šalies, kurie ir nedirba mokyklose, įtraukimas į SEU mokymus.
Nedirbantys su SEU programomis pedagogai teigia, kad sėkmingą darbą su SEU programomis gali riboti pedagogų dalyvavimas SEU mokymuose tik dėl formalumo; siekiant sėkmingai vykdyti procesą itin svarbu, kad į SEU vykdymą įsitrauktų mokyklos administracija ir tai taptų nuolatiniu procesu.
Dalyvavaujantys SEU mokymuose ir dirbantys su SEU programomis pedagogai teigia dirbant su SEU kylantys sunkumai: besikeičianti mokinių ir tėvų karta, galimybė į programas įtraukti tik pavienius, o nevisus mokinius, SEU atmetimas, neigiamas nusiteikimas iš pedagogų pusės; siekiant sėkmingai taikyti SEU svarbūs aspektai: atsakingų asmenų SEU vykdymui paskyrimas, bendrų normų, taisyklių ir veiklos prioritetų nusistatymas.
 
 Magistro baigiamojo darbo autorė dėkinga visiems prisijungusiems ir tyrime sutikusiems dalyvauti mokyklų vadovams ir pedagogams. 

Norinčius detaliau susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais kviečiame rašyti el. paštu: [email protected]