Irma Liubertienė: vasara puikus metas prisiminti kaip smagu pasinerti į žaidimus ir pramogas, kurti ir atrasti juos iš naujo bei šitaip pasikrauti teigiamos energijos! Jeigu pamiršote kaip žaisti ir pramogauti - Jums padės geriausi mūsų mokytojai - vaikai

Iš prigimties žmonės gimsta su polinkiu žaisti. Žaidimas yra instinktyvus ir vienas iš pagrindinių užsiėmimų mūsų gyvenime. Žaidimo dėka mes gyvuojame bei klestime, taip pat šis procesas suartina mus su kitais žmonėmis, suteikia energijos ir sukelia vidinį jaudulį. Žaidimas tuo pačiu metu yra ramybės ir atsipalaidavimo būdas bei smegenų ir kūno stimuliavimo šaltinis. Žaismingumas skatina mūsų išradingumą, loginį mąstymą, laimės jausmą bei gebėjimą būti lankstiems! Iš tiesų tikras bei įdomus būdas plėtoti savo vaizduotę, kūrybiškumą, gebėjimą spręsti problemas ir gerinti psichinę sveikatą yra žaidimas su savo partneriu, kolegomis, vaikais, anūkais ir draugais.

„Ką bendro turi Nobelio premijos laurėtai, novatoriški verslininkai, menininkai ir atlikėjai, vaikai, kurie geba sėkmingai adaptuotis, laimingos poros, šeimos ir sėkmingai prisitaikantys žinduoliai? Mat visą gyvenimą juos lydi entuziazmas žaidžiant“ (Stuart Brown, Žaidimų institutas (angl. Institute of Play).

Pagalvokite apie pastarąjį kartą, kuomet leidote sau žaisti (jeigu toks įvykis buvo) – kokie jausmai jus užliejo žaidimo metu ir po jo? Tikėtina, kad jūs jautėtės atsinaujinę, energingi ir gyvybingi! Tiesą sakant, dažnai žmonės žaidimą laiko viena iš veiklų, kuri leidžia labiausiai pasijusti gyvybingiems. Taigi kas šiuo atveju elgiasi išmintingiau – vaikai, kurie pasitaikius kiekvienai galimybei žaidžia ir gyvena patirdami geresnius jausmus ar suaugusieji, kurie linkę slopinti žaismingumą, nes jie yra pernelyg rimti, neturi laiko arba tiesiog per daug jaudinasi dėl to ką pagalvos kiti?

Neseniai teko lankytis vestuvėse. Tai viena iš progų, kuomet susitinka ir bendrauja skirtingų kartų atstovai. Vakaro metu stebėjau svečius esančius salėje ir padariau išvadą, kad visgi yra keltas skirtingų žmonių grupių. Suaugusieji, kurie dažniausiai atrodė itin rimti, gal net jautėsi susikaustę ir vartojo alkoholį kaip priemonę, kuri padėtų sumažinti šį susikaustymą ir vaikai, kurie bėgiojo aplink atrasdami vis skirtingus žaidimus, išlaisvindami savo vaizduotę ir šitaip patirdami kažką, ką galima apibūdinti kaip neapsakomą džiaugsmą ir gebėjimą mėgautis.

Žaidimas tiek vaikams, tiek suaugusiems nėra prabanga, tai būtinybė. Mūsų fizinei ir psichinei sveikatai žaidimas yra toks pats svarbus kaip pakankamai miegoti, tinkamai maitintis ir sportuoti. Žaisdami mokomės valdyti ir nukreipti neigiamas emocijas bei turimas patirtis. Tai padeda mokytis įveikti stresą ir suartina mus su kitais bei aplinka esančia aplink mus. Žaidimas taip pat gali padėti darbą paversti produktyvesniu ir malonesniu.

Tačiau nepaisant aiškios žaidimo naudos, kažkur tarp vaikystės ir pilnametystės daugelis iš mūsų nustoja žaisti. Mes iškeičiame žaidimus į darbą ir įsipareigojimus. Kai turime laisvo laiko, dažniau jį leidžiame prie televizoriaus ar kompiuterio, vietoj to, kad užsiimtume kūrybišku, mūsų smegenis stimuliuojančiu žaidimu. Pasitelkdami vaikystės mus duotą žaismingumą ir leisdami sau žaisti, mes galime naudotis savo žaidimo teikiamais malonumais visą gyvenimą.

Keletas įrodytų faktų, atskleidžiančių žaidimo naudą:

• Padeda nuslopinti susidariusias neigiamas emocijas ir mažina stresą;

• Padeda mums mokytis ir būti kūrybingesniems, skatindamas mūsų vaizduotę;

• Ugdo socialinius įgūdžius, tokius kaip bendradarbiavimas ir supratingumas;

• Suartina mus su kitais žmonėmis ir skatina bendruomenės jausmą, kurio reikia visiems žmonėms;

• Išskiria endorfiną, kuris padeda mums geriau jaustis;

• Mes pradedame daugiau šypsotis ir juoktis, išlaisvindami pozityvumą skatinančius hormonus, kurie išsiskiria į kraują ir gerina mūsų savijautą;

Mokslininkų atliktame 11-12 metų amžiaus vaikų tyrime nustatyta, kad nors dauguma vaikų kasdienę veiklą atlieka žaidimo forma, tačiau kai kurie jau išmoko labiau elgtis kaip suaugusieji ir tapo rimtesni, apibūdindami savo kasdienę veiklą kaip darbą. Mokslininkai nustatė, kad praėjus keleriems metams, vaikai, kurie paauglystės metu ilgesnį laikotarpį žaidė (kitaip tariant, ilgesnį laiką išlaikė jaunesnę psichiką ir išliko linksmesni) mokykloje buvo sėkmingesni ir laimingesni.

Taigi paklauskite savęs ar jūsų gyvenimas kupinas namų darbų, užduočių ir įprastų reikalų, ar jūs pabundate ryte laukdami dienos žadančios žaidimų ir linksmybių?

 

Veiksmai padedantys ugdytis gebėjimą žaisti ir pramogauti

1. Pažinkite daugiau žaidimų

Sąmoningai stenkitės į savo gyvenimą įtraukti daugiau žaidimų. Pagalvokite apie tuos kartus, kuomet jums kaip vaikui ar suaugusiam buvo linksmiausia ir pasidarykite šių veiklų sąrašą. Tada prie kiekvienos iš jų užrašykite kaip jautėtės jos metu ir iš karto po jos. Taip pat parašykite tris paprastus veiksmus, kurie jums padės įsitikinti, kad ateityje žaisite daugiau.

1. Žaidžiant pasitelkite savo vidinį trenerį

Keiskite savo požiūrį ir pasitelkite vidinį trenerį žaidžiant. Jūsų vidinis balsas ar vidinis treneris, kaip mėgstu jį vadinti, vaidina svarbų vaidmenį, jūsų matomam pasauliui. Jei dieną pradedate galvodami panašiais žodžiais kaip darbas, užduotys, namų darbai ir kitais panašiais žodžiais, tuomet protas ir kūnas pats save paruošia kažkam, kuo negalime mėgautis. Iš kitos pusės, jeigu jūs kovojate ir keičiate savo mąstymą galvodami apie tokius dalykus, protas kuria naujus požiūrius ir įsitikinimus apie tai, ko galima tikėtis iš pasaulio kiekvieną dieną. Taigi kaip galvoti apie artėjančius susitikimus kaip apie „žaidimo sesiją“ ar „dviejų valandų pristatymą“, kuris bus įdomus laikas. Siekiant padėti jums pakeisti mąstymo būdą itin naudinga veikla gali būti refleksijos žurnalo pildymas kiekvienos dienos pabaigoje, užrašant atsakymus į šiuos klausimus:

Šiandien man buvo smagu kai...

Pozityvūs dalykai, kurių nuo šiandien imsiuosi yra...

Rytoj aš laukiu...

1. Kurkite žaidimus su savo vaikais

Praleiskite daugiau laiko mokydamiesi su vaikais ir prigalvokite naujų žaidimų. Vaikai mėgsta žaisti. Jie taip pat paprastai geba būti kūrybingais, naudodamiesi savo nuostabia, žėrinčia vaizduote ir generuodami naujas idėjas. Kodėl nepanaudojus šios žaismingos energijos praleidžiant daugiau laiko žaidžiant ir linksminantis su savo vaikais? Dar geriau, jeigu savo užimtumo grafike kartu su jais skirsite laiko naujų žaidimų kūrimui. Pakeliui namo po dienos darbų galite sustoti žaislų parduotuvėje ir nusipirkti spalvoto popieriaus, įdomių žaislų, rašiklių ir kitų dalykų, kad butų skatinama kūrybinė dvasia. Tada skirkite porą valandų tiesiog žaisdami ir kurdami naujus žaidimus kartu su savo vaikais.

Geriausi mūsų mokytojai yra vaikai!

 

Paprašėme vaikų savo piešiniuose atskleisti ką jiems reiškia žaidimai ir pramogos, kad piešiniai atspindėtų pagrindines jų patiriamas emocijos, pomėgius bei žaidimų draugus bei mums apie tai papasakoti. Dalinamės vaikų mintimis, galbūt jos įkvėps ir jus dažniau žaisti ir pramogauti, prisiminti žaidimus, kuriuos galbūt paskutinį kartą žaidėte tik vaikystėje!

„Labiausiai mėgstu žaisti su savo kate, jos vardas Barganėlė. Kartais ji miega ir nenori žaisti, tada aš paimu blizgančią lazdelę ir pradedu ją judinti. Ji visada pašoka iš miego ir pradeda su manimi žaisti. Man tai patinka. Aš myliu savo katę. Ji labai graži, pilka su juostelėmis“- pasakojo trimetė Adelė.

„Man patinka žaisti ir linksmai leisti laiką su savo drauge. Ji turi šunį ir mes visada žaidžiame namuose, jeigu lauke lyja, tačiau dažniausiai mes žaidžiame sode. Ji yra nuostabi draugė“,- dalinosi penkiametis Simonas.

„Žmonėms reikia dažniau žaisti, kad nekiltų jokių karų“,- teigė keturmetis Juozas.

 

Parengta pagal I. Liubertienės ir S.Neale knygą "Lyderystė vaiko akimis" (2012)